Maskviečių desantas Latvijoje ir trumpa pirma jų kelionė į Lietuvą, Biržus

Pradėsiu iš kito galo, pirma jų kelionė, bet ne paskutinė, esu įsitikinusi tuo.

O dabar nuo pradžių :) Maskviečiai "Samodivka" ir CO apsilankė Latvijoje, o kadangi aš į Maskvą vis tysiu lietuvišką Biržo liną ir vis reklamuoju, o kadangi dar apie Biržus (pilis, bravaras, ežeras...) tiek pripasakojau, tai ką čia maskviečiams, gi viens du iki Biržų iš Rygos....

Susitikom, nuėjom į Biržų siūlo fabriką - tiek daug ir gražaus lino anei aš anei Jūs nematėt, patikėkit :)

Nuvažiavom į Rinkuškių alaus daryklos restoraną - karališkai papietavome (brangiausias kepsnys 22 LT  :))))) ), rekomenduoju, vaikai išsimaudė ežere, aš taip pat :) pasigrožėjome pilimi ir išsiskirstėme vėlai vėlai vakare :)

Liko smagūs prisiminimai ir foto su garsiaja Diana Nagornaja . Štai taip! :P 

Rudeniop turėtų atvažiuoti ir pas mus.

Be pavadinimo, bet su padais. Dyblis Nr. 2

Dublis pirmas, vis dar laukia padų, odą nusidažiau, liko tik surasti laiko ir noro...

Dublis antras pagaliau turi naują 3 sluoksnių padą, kaip man pasisekė - visos paskutinės poros lyg tyčia 41 dydžio, kaip ir mano, taigi ir testuoti jas teks man :) na arba kažkam iš draugių, kas dėvi 41 dydžio avalynę :))))))))))))

Sekmadienio ataskaita arba ką mes nuspendėme dėl asociacijos..

Neaprašinėsiu detalių, pačios įtariat kad viskas buvo puikiai - lyg užsakytas oras sekmadienį, būrys vėlėjų, visos pasipuošusios gera nuotaika, daug skanių pyragų, pyragėlių, tame tarpe tokių egzotiškų, kaip pyragėliai su stirnieną (prisipažinsiu, negavau anei vieno) , milžiniškas Ritos pyragas, kažkoks nerealiai skanus a la Napaleonas (prisipažinkit , kas atvežėt ir iš kur gavote, tokio skanaus dar neteko ragauti), sumuštiniai su ikrais ir taip toliau... kažko, aš vis apie maistą ir apie maistą.. :) įdomu, kodėl? ;) Nesvarbu, gerai buvo visoms ir visiems, vaikai dūko ir siautė, mamos posėdžiavo, keli vyrai neliko nuošalyje.

Taigi, o ką nusprendėme?

Visų pirma apsvarstėme veltinio vėlėjų asociacijos tikslus, minusus ir pliusus.

Tada balsavome, ar mums tokios reikia.

Nubalsavome vienbalsiai - TAIP!

Тuo to momento mūsų būrelis (o taip pat tie, kurie nepatingėjo, ir kažkokių būdų perdavė balsuojantys už) tapo steigiamuoju asociacijos komitetu.

Apsvarstėme įstatus, valdymo organus, priėmimą, išstojimą, išmetimą (  :) paskyrėme Brigitą Taikos teisėja) , gerokai padiskutavome dėl pavadinimo, rinkomės iš 3 siūlomų, dauguma nubalsavo už "Lietuvos veltinio vėlėjų gildija". Ilgokai diskutavome dėl kokybės ženklo. Palikome klausimą atvirą...

Ir viskas... :)

Išsiskirstėme, dabar kažkas rašo protokolą, kažkas ruošia steigėjų sąrašus bei įstatus, kai paruošime, viską užregistruosime - oficialiai paskelbsime ir pradėsime priiminėti narius.

Ir svarbiausia.. Veltinio  amatininkų žinoma yra daug daugiau anei buvo susirinkę 2012 liepos 22 d. Paliesio kaime, todėl nutarėme, kad dabar esama valdyba galios iki sekančio narių susitikimo, kuriame mielai išsirinksime naują valdybą, taip pat padiskutuosime dėl įstatų, kokybės ženklo, ir nubalsavę, ką norėsime, tą ir pakeisime. Svarbiausia padaryti pradžią, kad kalbos vėl neliktų tik kalbomis.

Dublis 1. Naujausi, dar be pavadinimo.

Naujausiems jau gal savaitė? Šiuo metu džiusta ir dublis nr.2, pastarųjų padams  paruošta ir iškipta ryški turkio spalvos oda.

Tuo tarpu Dublis 1 padų dar neturi, šitiems esu numačiusi garstyčių spalvos odinius padukus, užtruks laiko kol tokią tokią ir tik tokią odą gausiu. :)

Modelio eskizą galvoje nusipiešiau jau senai, jis toks lakoniškas ir kai geriau pagalvoji, gana lengvai sukonstruojamas, tiesa, man iš pirmo karto klaidų išvengti nepavyko :)
Medžiagas susiradau ir išbandžiau irgi senai, išbandžiusi nusipirkau dar ir visokių spalvų, taip ir stovėjo maišas nuo praėjusio pavasario.
Trūko kažkokio spyrio...
Juo tapo pagaliau gauti UN ir  pirmieji bandymai konstruoti padus laukui.

UN arba avalynės fanatai mane supras..

Nuo pat mažų dienų avalynės klausimas man buvo itin opus. Pamenate gūdų sovietmetį ir vienodai lyg kareivius avalynės parduotuvėje išrikiuotus "Praščiaj molodast"? .... Išaugus eilinius batus ir supratus, kad neužilgo teks žygiuti pirkti naujų, sukdavau nosį nuo tų "Praščiaj molodast" , oi sukdavau.. ir dažniausiai jų išvengdavau.

Tie gūdūs sovietmečio laikai man nebuvo visai tokie ir gūdūs (šiuo pažiūriu) , mat mama ir tėtis nebuvo abejingi ką jų vaikas vilki ir avi, taigi dažniausiai vilkėdavau ir avėdavau kažką labiau funkcionalaus ir estetiškai subalansuoto nei rūbai ir avalynė skirta sovietiniams žmonėms aprengti ir apauti. 

Labai džiaugiuosi, kad tie tamsus ir visai negražūs laikai, pavirto tik egzotiškais vaikystės atsiminimais -  pvz. nuvešdavo ekskursijon į  kokį muziejų, buvusius kažkieno dvaro rūmus, eini parodiniais koridoriais, lyg ir viskas gražu, tik netyčia žvilgteli į darbines patalpas, pamatai išgriautus senas laiptines, vietoj jų įstatytas standartines gelžbetonines, o sienas iki pusės užteptas bjauriai žaliais aliejiniais dažais, lygiai taip pat buvo nudažytos mokyklų, ligoninių ir net gyvenamųjų namu sienos. KODĖL?  Kodėl proletaras negalėjo palikti savo purvinų kaliošų laiptų apačioje, o būtinai turėjo jais ištapnoti marmurą? :) 

Nuklydau į prisiminimus, norėjau pasakyti, kad nuo vaikystės esu neabejinga įdomiai ir gražiai  (?) avalynei, kurią sovietmečiu buvo sunku ar net neįmanoma rasti.

Dabar gi tokia pasiūla ir informacijos perteklius - sunku nepasiklyst , kas tikrai originalu, įdomu, ilgalaikiai.

Apie UNITED NUDE prieš nnn metų pašnibždėjo berods Vikrorija Rrs jau  neprisimenu konteksto, prisimenu peržiūrėjau, akivaizdziai ižvelgiau architektūros įtaką, paskaičiau apie UN daugiau ir visai nenustebau, sužinojusi kad autorius yra architektas, supratau, kodėl man taip be proto limpa UN.

Kažkada teko mokytis archtektūros, deja per pora metų savo didžiam nusivylimui supratau - pastatas dydžio tūrinė forma man yra visiškai per didelė ir nesuprantama... Tuo tarpu moteriškas batelis yra kaip tik mano galvai tinkamas uždavinys, nereikia net eskizų, galiu tokio dydžio formą vartyti savo galvoje,  detalizuoti...

UN batuose architektūros įtaka supaprastinta ir "sumažinta" (gi moteriškas batelis ne statybų aikštelė, persistengti čia nėra vietos), o įdėjos lengai ir paprastai "sukramtomos", kaip tik man :)

Dideliam mano džiaugsmui, viena pora šią vasarą nutūpė mano spintoje!!!! jeeee!!! klasikinė, jau daug metų gaminama  Fold Mid  Bright Mix Elastic

Žiūrėjau, žiūrėjau, vaikščiojau vaikščiojau jais ir turiu pasakyti, jie mane įtakojo. (Skaitykite sekantį įrašą)

P.S. visai nieko prieš būčiau, jei mano spintoje nutūptų Möbius ar  Spike , gal kitamet, gi jie gaminami ir beveik nekeičiami jau daug metų.

p.s2. Juodai baltas variantas atrodo vienodai gerai, ar net geriau :) retas atvejis!

Blic - susitikimas dėl veltinio vėlėjų gildijos įsteigimo!

Net nežinau, nuo ko gi čia pradėti kalbą :)

Nuo senų laikų vieno amato atstovai dėl vienokių ar kitokių priežasčių jungdavosi į cechus ir gildijas, nusistatydavo savo amato kriterijus, kažkokias taisykles, kažkas kartu dirbdavo ar bendradarbiavo, daugiau ar mažiau bendravo, savo šventes rengė, dėl teisių kovojo...

Jau ne pirmus metus Lietuva garsėja kaip vėlėjų rojus - čia velia visos kurios netingi :) , vienos daugiau, kitos mažiau, kažkas bendrauja, kažkas nebendrauja, faktas - galėtume bendraut daugiau ir dažniau, faktas - kitos šalys turi veltiniui skirtas šventes ar renginius, faktas - kitų šalių vėlėjos grupelėmis važiuoja į veltinio renginius ar šventes, kartu išleidžia katalogus, organizuoja parodas.

O mes? Nepaisant kelis metus ore sklaidančių kalbų iki šiol veltinio vėlėjos nesusiorganizavo ir nesusijungė...

Visas kurios gali mielai kviečiu rytoj (liepos 22 d.) nuo 13 val. ,   į mūsų sodyba susitikimui pasikalbėjimui apie Lietuvos veltinio ir milo vėlėjų gildijos"  įsteigimą

Su savimi turėti pageidautina:

1. Gerą nuotaiką
2. Sulankstomas kėdutes (kas turi)
3. Paskaitykite asociacijų įstatymą, gali prireikti :) (  Kas su teisiniu išsilavinimu, arba kam įdomu)
4. Vieną kitą užkandį, o maža kas :)
5. Vaikai  ne problema
6. Naminiai gyvūnai ne problema
7. Nuosavi vyrai ne vėlėjai  taip pat ne problema, jiems surasime darbo sodyboje :)

Atsiprašau, kad taip greitai kviečiu, bet pradėjus internetinėje erdvėje diskutuoti dėl datų, supratome, kad laisvų ir tinkamų visoms datų kaip ir nėra :) Kas negalite dėl vienokių ar kitokių priežasčių atvykti, gal turite kokią draugę, kuri važiuos ir galėtų išreikšti Jūsų nuomonę? Įgaliokite jas :) 

Mūsų sodyba yra Molėtų rajone, Paliesio kaime (Paliesio kaimo navigacijose ir žemėlapiuose net neieškokite, bandykite surasti Montviškį arba Pelenius, mes šalia jų. )

Iš Vilniaus reikėtų važiuoti A14 keliu Vilnius - Utena iki 73 km., pasukti link Kuktiškų, pravažiuoti 10 km, toliau vadovautis pridedamu planu.

Nuo Utenos reikėtų važiuoti link Švenčionių, prie Kuktiškių miestelio pasukti į dešinę, toliau vadovautis pridedamu planu.

Nuo Kauno siūlyčiau važiuoti per Ukmerge, toliau Uteną ir t.p.

Kedai su padais laukui. Bandymas NR.1

Oooo tie padai padai, galvos skausmas :)

Esmė kokia, veltinukai visai gražūs, dauguma gal net norėtų tokius dėvėti kaip batukus, deja iki batukų jiems toli.

Kodėl? (pasvarstymai ir pamurmėjimai iš mano galvos, kuriuos aš murmu ir svarstau jau antrus metus)

• Nes šiuolaikiniai batai labai technologiškai sudėtingai ir teisingai pagaminti, jie patogūs, laiko formą, jų paviršius lengvai valomas, galų gale fabrikiniams batams ir reikalavimai yra kitokie, juos paprastai ir perkame vienam ar dviems sezonams, nešiojame juos ne kasdien, deriname prie rūbų, progos, o praėjus sezonui ir kartu pasikeitus madai, su mielu noru juos pakeičiame. Tuo tarpu iš rankų darbo veltinukų kažkodėl norima amžinumo, ne kartą teko skaityti pasvarstymus įvairiuose veltinininkių forumuose ir stebėtis - dažnai reikalavimai veltinukams yra daug didesni nei reikalavimais įprastiems parduotuviniams batams.
• Nes odiniai batai yra tik keliu mm storio, o vienas moteriškas dydis nuo kito skiriasi tik 7 mm, tuo tarpu normalus, dėvimo, gerai suvelto avalynei veltinio storis turi būti ne mažiau kaip 6-7 mm.. Taigi paskaičiuokime, pvz. mano koja yra graži moteriška 41 :) kas yra labai proporcinga mano 180 cm ūgiui, kaip ir daugumos žmonių kojų dydis yra proporcingas jų batų dydžiui. Kas proporcinga, tas yra normalu, kas yra normalu, tas priimtina akiai, reiškia - gražu :) apaunam mano gražią 41 koją  veltinukais, reiškia pridedame 1,4 cm, reiškia mano graži 41 koja virsta nelabai man gražia 43 dydžio koja.. Ką daryti?  Ploninti veltinį.. bet išsidėvės! Reiškia ploninti veltinį, bet didinti suvėlimo lygį! Na taip, šiek tiek galima, bet tada  jie praras savo formą? o kas gi šiais laikais nori "iškleiptų" batų?  Balselis mano galvoje vis šnibžda  - Ugg'sai gi irgi praranda savo formą! Ugg'sai yra Ugg'sai, jie tai sau gali leisti :) Taigi, forma?! Forma, reiškia  vidpadis. Vidpadis reiškia veltinukus sukarpom ir susiuvame kaip įprastus batus, tai reiškia koja prie veltinio nesilies.. tai kam tada tas veltinis, ar tai tikrai geriausia medžiaga mūsų rudeniui ir pavasariui? Net neįsivaizduoju, kaip jį reikėtų išvalyti...  Štai ir vėl akligatvis. Nebent... nededame vidpadžio viduje :), o tam tikras vietas sutvirtiname kažkokiomis (?) medžiagomis, arba apsiuvame iš išorės tvirtesnėmis medžiagomis, tuo pačiu dalį veltinio apsaugant nuo purvo ir drėgmės.

Šitaip mintijau mintijau, galop nusivėliau ir pasisiuvau sau pabandymui batukus, paviršių kaip ir sakiau aptraukiau oda, tuo pačiu apsaugodama dalį veltinio bei sutvirtindama formą, po oda vis tiek pakišau ploną paduką, odą iš išorės papildomai apsaugojau plonu gumos sluoksniu, dabar badysiu juos , jei pasiteisins, tobulinsiu ir į pardavimą!

Štai taip lėtai lėtai, po truputį kasamės į priekį :)
p.s. kodėl tiesiog neužsiuvu fabrikinių padų? nes jie jie gaminami batams, o batai gaminami kitaip nei veltinukai, pritvirtinti vienus prie kitų kad jie idealiai tiktų, mano galva, misija neįmanoma, net tip top atitaikius kurpalį prie pado. 

Mėlynės

Paskutiniu metu mano tinklaraštis toks padrikas ir apie viską - tai apie savo kursus, tai apie svetimus, tai apie muziką, tai apie rūbus :) taigi,  mėlynės nebepagadins :)

Kam patinka TIKRA muzika, būkite budrūs, sekite juos: Domantą, Marių, Paulių, Simą, Praną, o taip pat Simoną ir Darių.

Jei jūs nesergate paranoja, tai dar nereiškia, kad jūsų niekas neseka. Tie kurie seksite mus, sveiki! | radom.lt
p.s. nuo savęs galiu pridėti, jiems reikia labai mažai, tik klausytojų bei šio to užkąsti, kažko panašaus į "kraujelio"* sūrį

* paaiškinimai: Kraujelis yra diedukas, iš Molėtų krašto, gaminantis varškės sūrius. Sūriai tie yra tradiciniai lietuviški varškiniai, jie yra labai labai skanūs, biški rūgštūs tokie, bet vis tiek skanūs, sūrius šituos galima valgyti tradiciškai su duona ir sviestu, ar užsitepti medumi, aš jų tradiciškai jau atsivalgiusi, todėl paprastai supjaustau 1 cm storio gabalais, apibarstau prieskoniais iš pievų (kokie tuo metu auga), apšlakstau alyvuogių aliejumi, padruskinu ir 10 minučių pakepu įkaitintoje orkaitėje, patiekiu su šviežiai kepta ciabata + salotomis (kokios tuo metu auga, šiuo metu visokios pomidorų + baziliko variacijos, ar visokių žolių + pati mano mėgstamiausia žolė , žolių karalienė tiesiog  RUKOLA)
 skanaus ;)

Reikėjo senai apie tai parašyti - Yaroslavos žaisliukų MK

Reikėjo senai apie tai parašyti, gi Yaroslavos MK buvo jau gegužę, deja vasarą ūkyje darbų labai daug, vienu metu turėjome net 120 avių, kas mums su vyru yra daug, NEBESPĖJAME visko.

Yaroslavos MK eiga:

Susirinkom, susipažinom, išklausėm teoriją, smagiai klegėdamos pradėjome ir pabaigėme velti, viduryje vėlimo dauguma pradėjo žaisti su savo veliamais žaisliukais lyg maži vaikai, pabaigoje norėjosi dar o svarbiausia visai nesinorėjo skirstytis.

Ką aš supratau?

1. Velti tapkes yra viena, o velti kažką kitą ir svarbiausiai velti iškart profesionaliai ir be klaidų galima tik pasimokius pas gerą meistrą. Jei kažkada įsivaizdavau -  na pavelčiau pavelčiau savaitėlę ir sugebėčiau kažkokį panašų žaisliuką padaryti - aš labai klydau, šituo atveju svarbu ir šablono forma, ir jo dydis, ir vilnos storis, suvėlimo lygis, jau nekalbu apie spalvinius perėjimus, žodžiu pabaigoje vėlimo žaisliukas turi būti reikalingo dydžio (kad patogiai užsimautų  tiek ant vaiko, tiek suaugusiojo delno), reikalingo elastingumo tai yra teisingo vilnos storio + suvėlimo(kad gražiai ir įtikinamai judėtų) ir pan....

2. Nepaisant, kad jau veliu 5 metus, sužinojau ne vieną naujieną apie veltinį.

3. Bendravimas , bei kolektyvinis darbas su kolegomis yra idėjas generuojanti jėga.

4. Aš dariau daugiau klaidų už naujokus ir man kilo tokių kvailų klausimų, net gėda.

5. Visos - patyrusios veltiniautojos bei nelabai  po MK išsinešė namo TOBULUS žaislus. Dar kartą įsitikinau, kaip greitai galima  išmokti veltinio pradžiamokslio, svarbu meistras geras būtų. 

Ar eisiu dar į MK?

Jei gerų meistrų gerų MK Lietuvoje bus, žinoma.

Ką daryti, kad Lietuvoje būtų daugiau gerų meistrų MK?

Susivienyti į "Lietuvos veltinio ir milo vėlėjų organizciją", organizuoti renginius, rašyti projektus, dalyvauti. Jei kiti gali, kodėl mes to nedarome? 

P.S. Rugpjūčio pradžioje Yaroslava vėl atvažiuoja į Lietuvą, šį kartą dirbti tiesioginio savo darbo, ji yra kelionių žurnalistė :) svajonių darbas, tiesa? Keliauji, skaniai valgai, daug pamatai... Taigi, gegužę jai labai patiko Lietuvoje, 5 dienas ji sėdėjo pas mus kaime :) , mat mes neturėjome laiko pavežioti Yaroslavos po Lietuvą, ji sodino kartu bulves, dirbo ūkio darbus, mes daaaug papasakojome apie Lietuvą, parodėme jai nuotraukas internete - Nidą, Trakus, Vilnių.. :) jai patiko, sakė - graži šalis bei geriausias jos patirtas agroturizmas, apie tai ji ir nori parašyti. O jei dar kartą susirinks grupė, ji sutinka pravesti MK rugpjūčio 11 d. Kaune. Registruokitės pas mane Inga@burebure.lt

Turkis + koralai + balta..

Turkis + koralai + balta..

Velta ir siūta suknelė. Viršutinė dalis - merino vilna, pongė šilkas, dažyta rankomis; pamušalas - šilkas.

Vėlimas - Inga Samušienė; Siuvimas - Edita Tomašiūnienė

Maskva, Maskva - čia reikia bėgti kiek įkabini, kad išsilaikytum toje pačioje vietoje...

Grįžau iš Maskvos. Atrodau kaip turistė, taip? Deja mačiau Kremlių tik akies krašteliu, o į Raudonąją aikštę taip ir nepapuoliau, kažkodėl ji buvo uždaryta, o aplink buvo begalė kareivėlių, gal vėl kokia parado repeticija, kas žino. Užtai pasivaikščiojau Senuoju Arbatu, prisivėžinau metro, bei vieną kartą pasisekė atsigerti kavos Starbuks - nesijuokite dabar, man kas rytą kaip 2x2 įpratusiai prie puodelio skanios kavos, Maskvoje buvo tiesiog kavos badas,  pasijausdavau priklausoma nuo kavos maniakė, mat kava ten yra, bet ji ar tirpi, ar netikra, ar tiesiog balzgana lyg arbata... gerose kavinėse ji žinoma yra, bet tas vieteles reikia žinoti, o kai žinai, dar reikia iki jų nuvažiuoti ir galiausiai surasti. Apie kainas net nekalbėsiu, nešiurpinsiu :)

Taigi, ką dariau Maskvoje? Vėliau kasdien nuo ryto iki vakaro su grupele rusaičių, minimalus dienos rezultatas būdavo 10-11 skirtingų skirtingiausių porų šlepečių.

Ir stebėjausi. Viskas ten yra kitaip - žmonės kitaip elgiasi, jų daug, jie visokie - tikras tautų katilas; automobiliai kitaip važiuoja - jų irgi daug, vairuoti ten niekuomet nebandyčiau :);  metro - visai smagu ir labai įdomu, tiesa nepritariu begaliniam Maskvos metro stočių grožio liaupsinimui, man Piterio metro daug gražesnis ir bent 1000 kartų švaresnis ir draugiškesnis; sakyčiau Maskva didelis ir greitas verslo miestas, labai labai greitas, geriausiai jį apibūdino maskvietė Sveta, pacitavusi kažkurį "Alisos" personažą - "Čia reikia bėgti kiek įkabini, kad išsilaikytum toje pačioje vietoje. O jei nori patekti kur nors kitur, reikia bėgti mažiausiai dvigubai greičiau.."

Maskva, We Can Do It! ;)

Tiems kas pirmas pabaigia velti, dovanodavome po rožę.
O šita kursų dalyvė puikiai įrodo, kad veltos rožės nuostabiai dera su kaukolėmis :)