Mėlyni mergaičių pusryčiai

Vasara toks jau metas - sunku išvengti maisto kulto, juolab kai maistas toks šviežias, kvapnus ir... vizualiai patrauklus.

Taigi, bus dar keli įrašai apie šviežia kaimišką maistą, nusiteikite tam.

Mėlynės

Nerenku jų pati, nebeturiu laiko, pati renku  vieninteles uogas - žemuoges, mat netoli namų yra jų laukas sulig futbolo aikšte (tssss tik niekam nesakykite), toks raudonas, raudonas.

Mėlynių aplink dar daugiau, bet duodu uždirbti tiems kaimo žmonėms, kam tikrai verkiant reikia.

Mėlynė - keista uoga, valgyti ji tokia hmm.. kaip čia apibūdinti, labiausiai tiks toks lietuviškas komplimentas visai nieko. 

Bet.. šios uogos - tikros transformacijos meistrės, jų uogienė - kažkas iš fantastikos srities, visada virdavau paprasčiausią mėlynių uogienę, šiemet išbandžiau receptą su citrinomis iš "Mes Confitures: The Jams and Jellies of Christine Ferber" ir tikrai rekomenduoju, uogienė valgosi lyg pats skaniausias saldainis.

Prieš dvi dienas labai panašią uogienę išvirėme iš 2 daliu mėlynių ir vienos dalies agrastų tyrės (agrastus sumaliau virtuviniu kombainu, kuris pasirodo ir žieveles atskiria, taigi gavosi švarut švarutėlė tyrė. Iš likusių agrastų žievelių išviriau skaniausią kompotą, nėr skanesnių kompotų vasarinių už agrastinius).

Kitas šios vasaros atradimas Pica su mėlynuoju pelėsiniu sūriu bei mėlynėmis taip pat yra kosmosas, picai tešlą minkiau pagal šią knygą, labai panašus, gal net tas pats yra ir pas Oliverį.
Ir picą, ir knygą, ir Oliverį:)  rekomenduoju.
Praėjusią vasarą bandžiau virti močiutės virtinius su mėlynėmis - skanu buvo, deja pas močiutę būdavo skaniau. Šiemet pabandžiau išvirti mažulyčius koldūnus su mėlynių, mėlynojo pelėsio sūrio ir pesto padažo įdaru, patiekiau su gabalėliu sviesto ir susmulkintu "Džiugo" sūriu, pavyko puikiai. Norite išbandyti?  Tešla iš čia. (jei tešlą kočiosite itin plonai, o koldūnus darysite mažus, atsargiai, nepervirkite!). 

O čia mūsų mergaitiški pusrytėliai - mano ir Vėtros, netiesiogiai ir Vasarės :)

Geriame - mėlynių, bananų, medaus  ir išrūgų kokteilį, vietoj maisto uostome gėlytes - pagal spalvą labiausiai derinasi levandos, juolab ir mano gausias vilnos atsargas nuo kandžių saugo :)

Individualios vėlimo pamokos - 2 dienos, 3 poros šlepečių.

Pavasarį sulaukiau veltinio entuziastės iš Berlyno laiško - moteris labai nuoširdžiai prašė individualių avalynės vėlimo kursų. Štai tokį šiek tiek maniakišką požiūrį į veltinį labai gerbiu - pakviečiau, atvyko, vėlėme 2 dienas, nuvėlėme kokybiškas ir gražias 3 poras.

Pirma diena

Pusryčiai (naminė duona ir pesto)  + teorija (apie avių veisles, vilnas, šablonų paskaičiavimas, vilnos kiekio skaičiavimas, šablonų formos.)

Praktika:  šablono paskaičiavimas, iškirpimas, vilnos kiekio skaičiavimas, modelio sukųrimas, dekoravimo medžiagų ir vilnų parinkimas,  klojimas, užbaigiame pirmą porą.

Vietoje pietų - pradėjome kloti antrą porą, šį kartą įspiriamą.

Vakarienė: kepėme picas su mėlynėmis ir suriu su mėlynuoju pelėsiu.

Antra diena

Užbaigiame vakarykščią porą.

Priešpiečiai: bandelės su mėlynėmis ir šviežiu pienu.

Sugalvojame naują porą, ši kartą didelė. vyrišką, patogią iš grubios natųralios mūsų ūkyje veisiamų škudžių vilnos, paskaičiuojame svorius, kerpame šablonus, klojame veliame.

Vietoje vakarienės: paskubome viską fotografuojame, aplankome šunis, trušius, avis, žąsis, vištas, patarškas, antis, kalakutus, apeiname daržus..

Ir.. viso gero, Tania, tikiuosi Berlyne tu velsi, velsi, velsi. Smagaus!

Yaroslava Troynich žaislų + Ingos Samušienės šlepčių vėlimo kursai + poilsis Dzūkijoje. Rugpjųčio 4-10 dienomis.

Yaroslava Troynich - profesionali kelionių žurnalistė bei veltinio vėlėja po praėjusių metų kelionės į Lietuvą (velti ir rašyti straipsnio "Finnair" kelionių žurnalui apie Lietuvos agro turizmo sodybas) pagaliau sugalvojo apjungti abi savo veiklos sritis ir organizuoja vėlimo, kultūrinio paveldo bei aktyvaus poilsio stovyklą Lietuvoje.

Rugpjūčio 3-10 dienomis nedideliame namuke ant Merkio upės kranto ilsėsimės, valgysime patį skaniausią kaimišką maistą ir žinoma velsime - ši kartą tikrų tikriausius lietuviškus gandrus su Yaroslava Troinich ir šlepetes iš neplautos škudžių avių vilnos su manimi,  ir tam visai nebūtina veltinio vėlimo patirtis, užtenka mėgti vilnas ir veltinį bei poilsį lietuviškame kaime.

Praėjusių metų kelionės po Lietuva metu Yaroslava įsimylėjo į stebuklingus mūsų šalies miškus, kaimus ant ežerų ir upių krantų, senovines medines trobas ir gandrų lizdus šalia jų,  pačia skaniausią naminę varškę su grikių medumi ir draugiškus vietinius gyventojus. Ji susipažino su puikia šeima iš  Dzūkijos - Laima ir Kostu, jie užsiima agro turizmu ir kviečia savo sodyboje susipažinti su Lietuvos paveldu - tradicinių grikių auginimu, bei perdirbimu, vaišina skaniausiais grikiniais blynais su namine grietine ir voveraitėmis. Tokioje vietoje užsimiršta miestai ir beprotiškai greitas gyvenimo tempas juose... o  Laimos ir Kosto sodyba randasi tik viena valanda kelio nuo Vilniaus.

Laimos ir Kosto sodyba oficialioje Lietuvos kaimo turizmo asociacijos svetainėje.

Nuotraukų albumas apie renginį.

Trumpa programa

Dalyvių skaičius:  9

Renginys ir pamokos vyks dvejomis kalbomis - rusų ir lietuvių. 

Rugpjūčio 4 d.  -  atvykimas, apgyvendinimas, kaimiški pietūs ir poilsis pagal Jūsų pageidavimą: pirtis, maudynės upėje, pasivaikščiojimas ar važinėjimas dviračiais miške, po vietinius kaimelius.

Rugpjūčio 5 d. -  plaukiojimas Merkio upe baidarėmis, pirtis su bačka maudynėms po atviru dangumi, naktipiečiams - ant laužo virta sriuba.

Rugpjūčio 6 d. - Yaroslavos Troynich žaisliuko vėlimo pamoka, šį kartą tai bus specialiai šiai pamokai sugalvoto mūsų šalies simbolio lietuviško gandro vėlimo pamoka

Rugpjūčio 7 d. - lietuviško kaimo diena, einame uogauti, grybauti, lankomės bityne, mokomės mušti sviestą, kepti grikių blynus ir gaminame lietuviškus cepelinus, jei užteks jėgų, galėsime pasigaminti medinį šaukštą iš liepos.

Rugpjūčio 8 d. - šlepečių iš neplautos škudžių vilnos vėlimo pamoka. Bet... pradžioje kiekviena turės pati vilnas savo šlepetėms išsikaršti.

Rugpjūčio 9 d.  - pažintinė kelionė po Vilnių (svečiams iš užsienio), lietuviško kaimo diena (vietiniams).

Rugpjūčio 10 d. - pusryčiai ir išvykimas.

Vėlimo pamokos:

Rugpjūčio 6 d. - Yaroslavos Troynich žaisliuko vėlimo pamoka.

Yaroslava šiai pamokai sugalvojo naują žaisliuką - kiekvienam iš mūsų puikiai žinomą ir mėgstamą, lietuviško kaimo simboli (dabar jau net oficialų :) ) - gandrą. Jį velsime iš Australijos merinoso vilnos ir pusveltinio, jei bus norinčių eksperimentuoti, bus galima gandrą padaryti labiau laukinį - naudojant neplautas vilnos garbanėles.

Visas medžiagas ir priemones Yaroslava atveš paskaitai, taigi dalyviai gali atvykti tuščiomis rankomis, ir su gera nuotaika :)

Pasigrožėjimui Yaroslavos darbai čia 

Rugpjūčio 8 d. velsime šlepetes iš neplautos mūsų ūkio avelių škudžių vilnos.
Vėlimas iš neplautos (su lanolinu) vilnos skiriasi nei iš šiuolaikiškai išvalytų - dažniausiai karbonizuotų bei agresyviais dažais nudažytų vilnų. Skiriasi ir rezultatas, veltinis gaunasi tvirtesnis, vilnos plaukai net žvilga - tokie jie sveiki, jokios chemijos nepaveikti, toks vėlimo būdas į gerą ir rankoms, lanolinas odą apsaugo ir pamaitina.
Į paskaitą atsivešiu vilnos karšimo mašiną - kiekviena galės susikaršti reikiamą kiekį vilnos pati, susimaišyti pageidaujamas spalvas. Taip pat aš parūpinsiu visas reikalingas medžiagas dekoravimui ir vėlimui. Žodžiu, į mano pamoką galite atvykti tuščiomis rankomis ir gera nuotaika.

Pabaigoje kursu šlepetes padengsime lanolinu.

Apgyvendinimas:

Velimui ir gyvenimui mes nuomosime  namą, velsime pirmajame aukšte, antrajame miegosime ir ilsėsimės. Iš karto įspėjame, tai ne prabangus viešbutis, tai paprasta kaimo turizmo sodybos troba su bendru miegamuoju  (10 lovų) , taip pat gausime patalynę ir rankšluoščius. Dušai ir tualetai yra abiejuose aukštuose.

Maitinimas:

Įpastas kaimiškas dzukiškas maistas - grikių blynai, šviežios bulvytės su žalumynais, kaimiškas sviestas, grietinė, sūriai, kiaušiniai, medus, grybai ir uogos, žolelės arbatai iš daržo. Maistą gamins sodybos šeimininkė, išskyrus tą dieną kai kartu gaminsime arba mokinsimės gaminti (o gal ir mokysime pačios) lietuviškus tradicinius maisto patiekalus.

Registracija:

Rusiškai ir angliškai registracija ir klausimai yaroslava_t@hotmail.com

Lietuviškai (rusiškai, angliškai) kiek galėsiu, atsakysiu aš inga.samusiene@gmail.com +37061682685

Vasarinė duona kasdienė mūsų ir svečių

Nesusilaikiau, parašysiu (apie pusryčius kol kas), mat labai jau skaniai  ir sveikai valgome.

Dažniausiai ryte tenka kepti duoną, į parduotuvę (mieste) važiuoti tingisi ir šiaip nesinori - ten nešvaru, nekvepia, netylu, net trys ne :) ir ten daug laiko sugaištama veltui, o visa pirktinė duona būna sudorota išalkusių vaikų - jiems vis negana, maudosi, dūksta visą dieną, kažkuriuo metu įlekia virtuvėn net drebėdami - valgyt, mama, valgyt, pagriebia ką randa, o lengviausiai randama ir pasiimama yra būtent pirktinė, suraikyta duona ir vėl išlekia kažkur - ar baseinan, ar paskui vištas, kates ar šunis...

Dažniausiai kepu ryte prancūziškus batonus - patogu, užmaišei vakare, šaldytuvan įkišai, ryte į dvi dalis padalinai, orkaitėn ir už keliolikos minučių galima sėsti pusryčiauti.

Su duona tinka lengva mano pačios daryta varškės užtepėlė - riebi varškė, naminis jogurtas arba grieti iš daržo. 

Puikiai pusryčiams tinka ir man  labai patinka sūris -  iš saldaus pieno, traukinant įspaudžiu citrinos, ir  lieka tas citrinos aromatas ir prieskonis, ir ant visai šviežutėlio, ką tik padaryto sūrio užbarstau rupios druskos ir čiobrelių, irgi citrininių, iš gretimos pievos..  Šiuo metu turime šviežaus, dar skysto, medaus - taip skanu su tokiu sūriu, taip skanu!

Būtinai pusryčiams reikia kavos (Man. Ir geros pageidautina. Tokią buvo Asta atvežusi iš čia, reikės užsisakyti), visiems kitiems tinka čiobrelių iš pievos ar mėtų ir kiemo arbata.

Kai atvažiuoja svečiai, be abejo, pasiūlome paragauti lietuviškos juodos duonos su pačių rūkytais naminės kiaulės lašinukais. Kai svečiai tokie egzotiški ir daug pasaulio matę bei įvairių maistų ragavę kaip Yaroslava Troynich galimi ir šiek tiek netikėti deriniai.

Nuo vaikystės mano viena mėgstamiausių pusryčių košių yra "kiauliukų košė", tokią Biržų močiutė virdavo mažiems kiauliukams, gaudavome ir mes. Tai paprasčiausių miežinių ar kvietinių kruopų košė išvirta vandenyje, patiekiama su druska ir daug daug naminio sviesto, jį reikia labai gerai išmaišyti, taip, kad košė pabaltų.

Desertui tiks juoda duona su šviežių braškių, baltųjų pipirų bei balzamiko acto uogiene.

Kaip gi pusryčiai be torto, a? :)  

Iš vakaro likęs maskarponės ir braškių su juodaisiais pipirais ir mėtomis tortas.

Tiesa, visame šitame gėryje yra vienas didelis minusas, ramiai papusryčiauti dažniausiai nėra laiko, viena ranka siūname batus, kita geriame arbatą :) štai taip...

Pusmetinis mūsų azijatas Bajus pusryčiams laiko turi, tik jam vis negana, o gauna jis pora šimtų gramų varškės + puslitrį mano gaminto jogurto + naminių vištų kiaušinį. Ir dar išrūgas nuo varškės arba sūrio. 

Tiek apie pusryčius. Apie pietus ir vakarienė tektų rašyti daug ilgiau, kiltų grėsmė veltinio avalynės tinklaraštį paversti maisto tinklaraščiu, :) nebūtų nieko keisto, dabar tai madoje - visi fotografuoja, gamina maistą, jį valgo ir aptaria, ir dar visi velia :) Nesaldūs laikai profesionalams, a? 

Nuotraukos : Yaroslava Troynich

Yaroslava + Inga = nauji batai

Tokie dalykai atsitinka, kai atvažiuoja į svečius kokia gera draugė vėlėja iš užužjūrio ir svečiuojasi savaitėlę kitą. Šiemet vėl apsilankė Yaroslava Troynich, reikia pripažinti, Yara po truputį tampa tikra Lietuvos fane, man šiek tiek tokia meilė keista, juolab žinant, kad Yara - profesionali kelionių žurnalistė, aplankiusi ir aprašiusi kelionių žurnalams daugiau nei 50 šalių. Jai pačiai visai nekeista - Yaroslava sako, kad mūsų šalyje puikus malonus klimatas, graži ir švari gamta bei skanus kokybiškas maistas.

taigi iš pradžių bųna daug kalbos, vėliau  įninkome į skanų lietuvišką maistą iš daržo - šiemet buvo braškių uogienė su mėtomis ir pipirais, braškių tortas su maskarpone, švieži mano pačios gaminti sūriai su čiobreliais, aviena ir veršiena visokiais pavidalais.

Likus kelioms dienoms iki Yaros išvykimo, supratome, kad gi nieko nenuvėlėme, gal gi reikėtų kažką.

Pasiūliau Yaroslavai pasinaudoti ką tik gauta dėže įvairiausių padų, odų, priedų bei vilnų ir štai turime 2 poras naujų batukų. Juodus batelius pabaigėme siūti koks pusvalandis iki Yaros išvykimo - kaip visada, paskutinę minutę viskas.

Tadam! Mano nauji batai!

Tai mano nauji batai. Kaip gera, štai prireikė naujš batų prie suknelės ar rankinės ir nusiveliu :) 

Batukai nuvelti iš balintos merino vilnos ir tvarščio, padas klijuotas ir prisiūtas, viršutinė dalis pasiūta ir senų džinsų.