Vasara toks jau metas - sunku išvengti maisto kulto, juolab kai maistas toks šviežias, kvapnus ir... vizualiai patrauklus.
Taigi, bus dar keli įrašai apie šviežia kaimišką maistą, nusiteikite tam.
Mėlynės
Nerenku jų pati, nebeturiu laiko, pati renku vieninteles uogas - žemuoges, mat netoli namų yra jų laukas sulig futbolo aikšte (tssss tik niekam nesakykite), toks raudonas, raudonas.
Mėlynių aplink dar daugiau, bet duodu uždirbti tiems kaimo žmonėms, kam tikrai verkiant reikia.
Mėlynė - keista uoga, valgyti ji tokia hmm.. kaip čia apibūdinti, labiausiai tiks toks lietuviškas komplimentas visai nieko.
Bet.. šios uogos - tikros transformacijos meistrės, jų uogienė - kažkas iš fantastikos srities, visada virdavau paprasčiausią mėlynių uogienę, šiemet išbandžiau receptą su citrinomis iš "Mes Confitures: The Jams and Jellies of Christine Ferber" ir tikrai rekomenduoju, uogienė valgosi lyg pats skaniausias saldainis.
Prieš dvi dienas labai panašią uogienę išvirėme iš 2 daliu mėlynių ir vienos dalies agrastų tyrės (agrastus sumaliau virtuviniu kombainu, kuris pasirodo ir žieveles atskiria, taigi gavosi švarut švarutėlė tyrė. Iš likusių agrastų žievelių išviriau skaniausią kompotą, nėr skanesnių kompotų vasarinių už agrastinius).
Kitas šios vasaros atradimas Pica su mėlynuoju pelėsiniu sūriu bei mėlynėmis taip pat yra kosmosas, picai tešlą minkiau pagal šią knygą, labai panašus, gal net tas pats yra ir pas Oliverį.
Ir picą, ir knygą, ir Oliverį:) rekomenduoju.
Praėjusią vasarą bandžiau virti močiutės virtinius su mėlynėmis - skanu buvo, deja pas močiutę būdavo skaniau. Šiemet pabandžiau išvirti mažulyčius koldūnus su mėlynių, mėlynojo pelėsio sūrio ir pesto padažo įdaru, patiekiau su gabalėliu sviesto ir susmulkintu "Džiugo" sūriu, pavyko puikiai. Norite išbandyti? Tešla iš čia. (jei tešlą kočiosite itin plonai, o koldūnus darysite mažus, atsargiai, nepervirkite!).
Ir picą, ir knygą, ir Oliverį:) rekomenduoju.
Praėjusią vasarą bandžiau virti močiutės virtinius su mėlynėmis - skanu buvo, deja pas močiutę būdavo skaniau. Šiemet pabandžiau išvirti mažulyčius koldūnus su mėlynių, mėlynojo pelėsio sūrio ir pesto padažo įdaru, patiekiau su gabalėliu sviesto ir susmulkintu "Džiugo" sūriu, pavyko puikiai. Norite išbandyti? Tešla iš čia. (jei tešlą kočiosite itin plonai, o koldūnus darysite mažus, atsargiai, nepervirkite!).
Geriame - mėlynių, bananų, medaus ir išrūgų kokteilį, vietoj maisto uostome gėlytes - pagal spalvą labiausiai derinasi levandos, juolab ir mano gausias vilnos atsargas nuo kandžių saugo :)
Dievulėliau!
AtsakytiPanaikintiSmagu matyti naują įrašą. o man nežinau kodėl, labai knietėjo trečiosios dukros vardas. tiesiog, buvo toks kabliukas. būna tokių - nepaaiškinamų. dabar ramu :) ir gražu :)ir picos noriu.....
AtsakytiPanaikintiLinada
Dekui uz tokius saunius receptukus.
AtsakytiPanaikinti