Aksesuarai. Stiklai, akmenys, gintarai, vilna, šilkas..

Vyras pajūryje man pririnko gintarų, mama su tečiu pririnko stiklų ir akmenų... Aš nebūčiau aš, jei viso šito gėrio nesuvelčiau :)

Atliekų perdirbimas :)

Žinoma, namie mes rūšiuojame atliekas... Organinės - gyvuliukams, stiklas - šen, metalas - ten, popierius - pakuroms, gražesnis popierius- man, viskas kas blizga/tviska/įdomu - irgi man, visą kitą - į bendrą konteinerį, ir žinoma, visą kas lieka po vėlimo irgi rūšiuoju, kaupiu... Hmm.. jei ši mano aistra stiprės (rūšiavimo ir naudingų atliekų kaupimo) rizikuoju senatvėj paversti namus urvu.

Bet gi atliekos naudingos :) žiū, susiuvus 2 spalvų jau naudotus pakavimo popierius(ar nepavykusio veltinio skiautę) ir užklijavus ant jų iš lino bei popieriaus atliekų suvyniotas gėlytes, galima pagaminti vieną kitą atviruką.

Kai veliu šlepetes, iškirpinėju veltinio apskritimus, hmmm, per porą metų visai nemažai jų prikaupiau, manau, pavelsiu šlepetes dar kokius metus ir pasidarysiu visai smagų kilimą :)

Kažkada veldavau iš grubaus lietuviško karšinio, hmmm, galutiniame rezultate šlepetės gaudavosi visai neblogos, tvirtos, tik kiek grubesnės ir šiurkštesnės nei iš merino sluoksnos, deja pats vėlimo procesas daug lengvesnis su sluoksna, taigi didžiulės karšinio atsargos iki šiol dūlėja verandoje. Karts nuo karto vis pabandydavau kažką iš jų suvelt ir vėl neapsikentusi atidėdavau. Šiandien sugalvojau nusivelti servetėlę karštam puodui, susiklojau daug įvairiaspalvio karšinio sluoksnių, kad veltusi greičiau, tarpuose įdėjau stebuklingai besiveliančios merino vilnos sluoksnos, susukau didžiulį ritinį, suvėliau, supjausčiau ir sudėliojau servetėlę, manau pasidarysiu tokį pat kilimėli voniai ar širmą. Kada nors :)

Garbanė

Ką galima veikti Kauno zoologijos sode?....

..... fotografuoti Jurgitos (Jumi) veltus vasarinius šalikėlius :))))

xi xi čia taip jau atsitinka, kai norisi ir šalikėlius fotografuoti, ir vaikus į zoologijos sodą nuvesti, ir su senai nematyta drauge susitikti... O kad šalikėliai realiau atrodytų, senai nematytą draugę pavertėme modeliu :)

Kvepiančios, žydinčios mūsų pievos

hmmm... vasara į pabaigą, o mūsų pievoms tai nė motais, jos žydi, kaip žydėjusios, negana to, kas antra žolytė - vaistažolė, o gal ir kiekviena, mat aš ne itin pažįstu augalus...

Taigi taigi, čiobrelių net nerodau, jie pas mus tiesiog pievos sinonimas... šalia jų tarpsta jonažolės, raudonėliai, šlamučiai... ir kiti, štai :) grožėkitės...

ir žinoma, nebūčiau aš savimi, jei nepanaudočiau šito gėrio savo virtuvėje, vieni draugai net juokavo, kad paklausus manęs, kaip marinuoti mėsą, arba salotų užpilo recepto, visų pirma išgirsi - raudonėliai, čiobreliai.....

Vėl dovanos... Puantukai Miglužei.

Manau, kiekviena dukrytės mama mane supras, gi kaip smagu puošti mažas mielas mergytes... Kadangi mano dukružei avalynė (ir galvos apdangalai) kol kas yra priešas Nr 1, tai "išsikroviau" ant šešiametės draugų dukros. Štai mažulyčiai Miglės puantukai :) Beje, Miglė pati su mielu noru dalyvavo procese ir net pasimokė velt, nuvėle savo mamytei servetėlę :) xi xi senosios vėlėjos, laikykitės, auga nauja karta.

Skudų veislės avytės jau mūsų tvartelyje

Jei mano klasiokai šitai sužinotu, jie nukristų iš juoko... bet taip, tikrai, tvartelyje stovi 3 vakar nupirktos avytės skudės (škudės, skudų, skuddu..niekaip nesusitariame dėl pavadinimo).

Jei kas būtų pamatęs, kaip mes jas vakar vaikėme... penki pradedantys kaimiečiai eks miesčionys ir viena dama vokietė.. ir kodėl mes važiuodami pirkti (gaudyti) avių taip gerai apsirengėme? kas mus supaisys..

oi mes jas vaikėme vaikėme, o jos bėgo, šuoliavo, šokinėjo, aš taip nemėgstu bėgioti ir šokinėti, bet patikėkite, bėgau, šuoliavau ir šokinėjau ir aš, griuvau, skaudžiai, kojos nykštys tik trakšt, bet vis tiek bėgau, vaikiau... po nežinau kiek valandų vaikymo, mums pavyko jas suginti į tvartelį, o ten jau viskas paprasta :)

Taigi, kam man avys ir kodėl Skudų veislės?

Avys mums vietoj žoliapjovės, gi aplink namus ~20 ha... avys mums dėl mėsos, mat šitos veislės avyčių mėsa skani, be lajaus, gal kažkam tai ir žiauru, bet aš auginu 2 vaikus ir patikėkit, pirktinė kiauliena ir per 21 d. užaugintu vištų mėsa manęs visai nežavi... Ir žinoma, žinoma, avys man dėl vilnos, mat vokiečiai tvirtina, kad jų vilna geresnė nei merinosų (hmmm, kažkaip aš abejoju) ir velia velia velia iš jų vilnos. Na ir šiek tiek patriotiškumo čia yra, mat vokiečiai tvirtina, kad šita veislė kilusi iš Lietuvos (įsivaizduojat?), deja pas mus Antro Pasaulinio Karo metais išnykusi/išnaikinta.

Žinoma, aš nesusilaikiau, nukirpau kelias vilnos garbanėles ir žinoma, aš jas pabandžiau įvelti :) rezultatas man visai patinka (apatinės foto).

Dovanos, dovanos....

Kartais sugebėjimas velti yra labai labai praktiškas... pvz. kai greitai reikia "nebetkokios" dovanos :)..

Dovana gavosi šitokia, ganėtinai ryški, bet labai labai lengva :) ir, prisipažinsiu, man ją taip gaila dovanoti.. Štai tuo ir sunku velt moteriškus rūbus, galiu velt tik sau patinkančius, o kai nuveliu, man gaila juos atiduoti..