Veltinio šlepetės iš neplautos, namie iškarštos škudžių avių vilnos.

Avelės škudytės, savaime suprantama, užaugintos mūsų ūkyje, Kęstas nukirpo, tada iškaršėme, suklojau, pavėliau ir štai, akmens kietumo žvilgančio tamsiai tamsiai rudo plauko šlepetės, lino nėriniais dekoruotos :)

Veltinio istorija (rusiškai)

"Moterys gimdė ant veltinio, ir mirdavo jie ant veltinio..."
"...bet padaryti šį paprastą iš pažiūros darbą gali toli gražu ne kiekvienas, reikia laikytis specialaus ritmo bei, pasak senųjų meistrų, žinoti reikalingus žodžius..."
"..taigi veltinis būdavo ne tik tarpininkas tarp dievo ir žmogaus, bet ir paprasta geroji būsto dvasia.."

Спосибо  Юлианна

Veltinio stebuklas NR. 2

Ne vienas manęs yra klausęs, kaip aš atradau veltinį, kodėl ir taip toliau. Ne vienam jau pasakojau, kaip prieš kokius 5 ar 6 metus ėjau sau laiminga viena Klaipėdos gatve į dailės reikmenų parduotuvę, pirkti kažko, ko man tada labai reikėjo, dabar jau net nepamenu ko :) staiga užmačiau naują parduotuvę, kurios vitrinoje buvo išdėlioti tekstilės gaminiai ir gal net būčiau praėjusi pro šalį, jei būčiau supratusi, kas tai per tekstilė :)

Bet aš nesupratau, jei nesuprantu, man būtinai maga išsiaiškinti, teko užeiti parduotuvėn.. už prekystalio stovėjęs pagyvenęs vyras paimdavo į rankas pūko gabalą, patrindavo, patrindavo ir iš delnų iškrisdavo mažas kietas bet švelnus įvairiaspalvis kamuoliukas - kaip man vėliau paaiškino tas pats pagyvenęs žmogus - veltinio kamuoliukas, ir viskas aplinkui - lengvi ir plonučiai šaliai, ryškiaspalvės kosminių formų kepurės bei rankinės, šlepetės lyg nykštukų batukai buvo pagaminti rankomis iš vilnos naudojant pačią seniausia tekstilės technologiją - veltinį. Tą pačia dieną prisipirkau įvairiaspalvės vilnos pakelių, parlėkiau namo, pabandžiau ir man gavosi... Man tai buvo tikras stebuklas - veltinio stebuklas, taip viskas paprasta ir kartu genialu - gabalėlis vilnos, šiek tiek vandens ir muilo, rankų darbo ir šilumos, ir lipdai viską, ką tik gali įsivaizduoti. 

Taip aš ir lipdžiau iš vilnos, pirkau skirtingų avių veislių vilnas  iš įvairiausių šalių, ir ne tik avių, taip pat lamų, kupranugarių, jakų, triušių, ožkų, šunų ir t.p, naudojau jas vienas, vėliau pradėjau maišyti, svėriau, skaičiavau, įvėlinėdavau audinius, siūlus, vėl svėriau, skaičiavau, atrodė, žinau jau visai nemažai, ne viską, bet nemažai - galiu atskirti begalę vilnų, galiu daugmaž pasakyti kaip viena ar kita velsis, kaip jas sumaišyti ir kokio galima rezultato pasiekti sumaišius vienas su kitomis, kaip priims vieną ar kitą audinį, per kiek laiko turėtų susivelti... Galiu suvelti vyrišką 44 dydžio porą nuo pradžios iki galo per 1.20 min. (jei labai reikia, tik ar tai yra gera?) ir man tai atrodė labai labai greitas darbas, bet....

Visą tą laiką daugiausiai aš vėliau iš idealiai sutvarkytos vilnos, kaip man tada atrodė - siųsdavausi kilogramus gražiausiomis spalvomis nudažytos australietiškos  ar naujazelandietiškos vilnos, tokia vilna net nebekvepia avimi, ji karbonizuota, užtai idealiai švari ir tvarkinga. Kita dalis mano naudojamos vilnos buvo iš Europos - Anglijos ar Vokietijos, ta vilna taip pat labai švari, gražiai sutvarkyta, tiesa, jau su avies kvapeliu,bent jau nekarbonizuota, tik  išplauta. Įvairias nekarštas (kartais ir neplautas) skirtingų avių veislių garbanėles taip pat siunčiuosi iš viso pasaulio, iki šiol. 

O ką daryti? Gi Lietuvoje su vilna tada (kai aš pradėjau velti) buvo sunku. Sunku ir dabar - Lietuvoje jau ganosi nemažai skirtingų avių veislių, deja nusipirkti vienokių ar kitokių avių veislės garbanėlių nėra taip paprasta, kad ir šiandienis pvz.- bandžiau skambinti ir kalbėti su "avininku", kuris atseit augina nemažai skirtingų avių veislių, tik spėjau užsiminiau apie tai, jog man reikia kuo skirtingesnės vilnos, norėčiau nusipirkti dar porelę vienokių, tada porelė kitokių avių, kaip jis pasiuntė mane ir išjungė telefoną, atseit aš diletantė nesuprantu, jog šitos avys net ne vilninės :) 

Nesvarbu, nusivažiavau į lankas. 

Taigi, pradėjau velti nuo aukščiausiomis technologijomis apdirbtos australietiškos ir naujazelandietiškos vilnos, dalį gaminių gaminau iš Europoje užaugintų avyčių vilnos, ir man buvo gerai - tiekimas užtikrintas, pirk kiek nori, visada idealiai sutvarkyta, visada yra.

Prieš porą metų gavau pasiūlymą išbandyti vietinių šiurkščiavilnių avių vilną, wool.lt karšykla išplovė, iškaršė, pradėjau velti, įvyko stebuklas NR.1.5 :) susivėlė greitai, į akmeninį avalynei tinkamą veltinį. 

Jau tada veisėme kelias škudes, pabandymui, ar tikrai jos tokios geros žoliapjovės, ar tikrai vilna tinkama vėlimui - škudytės pasiteisino, užsiveisėme jų daugiau, nukirpome pirmasias vilnas, wool.lt išplovė, iškaršė, pabandėme - vėlėsi gerai, irgi į akmeninį avalynei ir kilimams tinkamą šiurkštų veltinį, visai kitokį anei šiurkščiavilnių avių veltinis (abu labai skirtingi ir abu savaip gražūs).

Taip po truputį dalį iš užsienio perkamos vilnos pakeitėme Lietuvoje užauginta (nemaža dalis iš mūsų pačių ūkio) bei vietinėje karšykloje plauta bei karšta vietinių avių veislių vilna.

Šį rudenį kerpant avis ir apžiūrinėjant vilną kilo minti pabandyti ją iškaršti ir suvelti visai neplovus mat rudeninė vilnelė pakankamai švari, juolab senovėje tokią ir veldavo, o kol velsi gi ir nešvarumai išsiplaus :)

Nusipirkome rankinę karšimo mašinėlę.

Kęstas apkirpo avinuką.

Aš išsikaršiau, suklojau vilnas, užpyliau vandeniu, išmuilavau, pavėliau minutę, antrą ir įvyko veltinio stebuklas NR. 2
Maždaug po 2 minučių vėlimo mano rankose jau buvo kietas, be galo gražaus, žvilgančio ir stipraus veltinio gabalas. Man atrodė, aš žinau, per kiek laiko turi susivelti veltinis iš škudžių avių vilnos, bet.. veltinis iš neplautos - iškarštos škudžių vilnos, pasirodo, susivelia daug kartų greičiau negu iš plautos - iškarštos. Sukeičiau 2 procesus vietomis ir gavau visai kitą rezultatą, štai Jums ir siurprizas, po tiekos metų kasdienio vėlimo.

Batukai. (Jau ne) mano :)

Avienos viralo virimas

Arūno Kulikausko foto

Samušių sodyba, 2012 Ruduo

:)

Ant Marių kranto

Žinau, kad turėčiau rašyti apie avikirpį, mat jis ką tik baigėsi :) bet turiu pasiteisinimą - dar neturiu foto, pati nefotografavau, nebuvo tam laiko, o visi, kas fotografavo dar neatsiuntė, taigi dar nerašysiu apie avikirpį - vėliau...

Dar turėčiau rašyti apie kelionę i Rusiją, bet dar nesubrendau..

Dar būtinai reikia parašyti apie avieną, mat praėjusią savaitę vyras galiausiai paaukojo mėsai vieną avinuką, aš viriau charčio ir kepiau kepsnį, ir pirmas ir antras buvo be proto skanūs, nemeluoju anei kiek, skanesnio kepsnio gyvenime nebuvau ragavusi, avienos kvapas šiek tiek jautėsi, bet TAIP SKANU!!!!! -Viskas, baigta su pirktine neaiškios kilmės mėsa - nuo šiol valgome tik savo ūkyje užaugintą mėsytę.

Bet apie visą tai dabar nerašysiu :)

Įkelsiu tiesiog kelias vasarines foto iš Juodkrantės, man jos tiesiog labai labai labai..

"Devaisai" ir kita

Grįžau iš ilgokai trukusios kelionės po Rusiją, bet.. :) įspūdžius aprašysiu vėliau - daug įspūdžių, daug rašyti, o dar nuotraukos... o dabar ant nosies "Rudeninis avikirpis", nėra kada dabar.

Šiandien apie ką kitą, trumpai tik pasigirsiu "devaisais", kaip juos rusaitės vėlėjos vadina, arba vėlimo pagalbininkais, be jų dabar kaip be rankų.

1,2 - Rusijoje dabar labai populiarūs vėlimo akmenys, tikrai labai geras pagalbininkas, kai reikia greitai, gražiai ir lygiai apvelti paviršių ir suformuoti gaminį.

3 - Riedulys? nežinau, kaip čia pavadinti lietuviškai... Irgi nepakeičiamas formuojant beveik gatavą gaminį.

4 - rankiniai karštuvai, turint savo avelių, kaip gi be jų? 

Visą tai, o taip pat daaug skanių saldainių, krūvą šilko bei kitokių medžiagų įvėlimui, draugų padovanotą vyno butelaitį iš Krymo, kitų draugų padovanotą naminės abrikosų uogienės STIKLAINĮ iš Armėnijos, veltą prancūzišką triušio vilnos skrybėlaitę Vėtrai šį kartą parsitempiau iš Rusijos. Mano lagaminas svėrė 23 kg... :)

Tik grįžus ir šiek tiek pamiegojus, pirmadienį kurjeris atvežė nekantriai lauktą siuntinuką iš Vokietijos - rankinę karšimo mašiną grubiai vilnai! Mes tuoj pat jąją išbandėme, iškaršėme gabalą nesenai nukirptos NEPLAUTOS tai yra su visu lanolinu rudeninės škudžių vilnos, aš tuoj iš karto tą gabalą ir pabandžiau suvelti, susivėlė į akmenį per minutė ar dvi, nepatikėjau savo akimis - tokio kietumo veltinio dar nebuvau čiupinėjusi. Labai keista, sukeiti procesus vietomis (įprastai vilna plauna ir tik po to karšia, šiuo atveju aš pirma sukaršiau, o po to veliant vilna ir išsiplovė)  ir gauni visai kitą vėlimo procesą - daug greitesnį ir paprastesnį  bei kitokį galutinį rezultatą - labai tvirtą veltinį. 

Rankinę karšimo mašiną demonstruosime ir bandysime per "Rudeninį avikirpį"

Lietuvos škudžių avių augintojų asociacija: Rudeninė avikirpio šventė rugsėjo 29-30 d.

Lietuvos škudžių avių augintojų asociacija: Rudeninė avikirpio šventė rugsėjo 29-30 d.: Jau atėjo ruduo ir prasideda rudeniški rūpesčiai. Lietuvos škudžių avių augintojų asociacija kviečia į rudeniškų ūkio darbų ir rudeniškų linksmybių šventę - seminarą - avikirpį....

APSKRITIMAI arba šlepetės į nuostolį

Šitos jau buvo publikuotos, nesvarbu, gal patiks seno darbo naujos nuotaikingos foto. O kartu pamokanti istorija :) Labiausiai aktuali mano kolegėms. 

Kaip ir visi gaminantys - prekiaujantys, aš žinau, kad dalį gaminių turėsiu nurašyti į nuostolius, juolab tas procentas iki šiol yra labai mažas, tai galvos sau ir nesuku.. Nuostoliai atsiranda įvairiai - keitimai dėl netinkamo dydžio, bloga spalva aš panašiai, sumaišyti siuntiniai (atsitinka visko :) visi mes žmonės) ir...... sukčiavimo atvejai. Taip taip, pagaliau užkibau ir aš.

Tai buvo pirkimas kaip pirkimas, klientė iš N. Zelandijos nupirko 2 poras, iš karto gavo laišką apie pagaminimo ir pristatymo terminus (2 savaitės gaminimas ir 3 savaitės pristatymas į N. Zelandiją) o praėjus nepilnoms 2 savaitėms, iš karto kai tik siuntinys iškeliavo iš mūsų namų,  prasidėjo teroras - buvo iškelta byla dėl nepristatyto siuntinio, vis siunčiami įspėjimai, tada iškelta byla PayPal, po dviejų savaičių teroro mano - nervotos nėštukės nervai neatlaikė ir aš gražinau pinigus bei uždariau bylas. Siuntinys buvo pristatytas gavėjui su +1 dienos pavėlavimu pagal nurodytą terminą, deja pirkėja į laiškus neatsako, taip kad likau be pinigų ir be savo rankelėmis pagamintų šlepečių.

Ką padarysi - toks gyvenimas, sukčių pasitaiko visur. Gal sekantis sukčius man pasitaikys tada , kai aš būsiu nenervota ir nejautri nenėštukė ir aš ATSILAIKYSIU! :)

Informacija kolegėms:   pagal tam tikros parduotuvės, tam tikras taisykles aš negaliu blogai kalbėti apie tos anos parduotuvės kitą narį ar klientą, todėl parašysiu tik jos inicialus , bei dalį adreso: Annette M.Paraparaumu, 5032; New Zealand

Jei kam reikia galiu informaciją (vardą; pavardę; el. adresą)  patikslinti privačiai. Linkiu nekam nebeužkibti ant šito kabliuko, o užkibus per daug neliūdėti ir nesiįjaudinti - gi tai tik dar vienas blogas žmogeliukas, didelėje gerų žmonių jūroje :) 

O dabar linksmoji dalis šlepetės APSKRITIMAI - gražios , nesvarbu kad nuostolingos :)

Gražaus rudenėlio visoms! :)

O aš išskrendu kelioms savaitėlėms iš Lietuvos- rytoj jau  vaikštinėsiu Ermitaže! VISĄ DIENĄ TEN PRALEISIU, KAI NEVAIKŠTINĖSIU, SĖDĖSIU IR SPOKSOSIU Į VELTĄ POZYRYK KILIMĄ!

Mano batai

Kai pagalvoji, tai aš labai labai mėgstu batus :)Visada juos mėgau, visada ieškojau išskirtinių, dažniausiai sunkiai tokius rasdavau :)

Tai ar gali būti geresnis darbas mėgstančiai batus moteriai nei gaminti batus? Neaa..

Turiu dar vieną buitinė svajonę, tokią spintą - drabužinę - batinę, labiau batinę nei drabužinę :) kur kiekviena pora gražiai lentynėlėje padėta, mačiau panašią dar kažkada paauglystėj nepamenu pavadinimo kokiam filme, ale filmas buvo tikrai geras, apie  gražiai ir prabangiai gyvenančius sutuoktinius, kurie gyvena sau gyvena ir atrodo nėra daugiau ko norėt, tik staiga susipyksta ir pradeda kariauti, paverčia namus baisia karo zona, kur žmona savo dideliu visureigiu traiško nuostabiai prižiūrėtą ir nublizgintą vyro sportinį mašiniuką, o vyras toje gražiojoj žmonos spintoj drabužinėj nupjausto batukams kulniukus - kiekvienai porai po vieną kulną... brrrr... :)

taigi, kai tik randame laiko, gaminame batus, o batus reikia testuoti, reiškia juos tenka gaminti sau ir aplinkiniams. Kaip man malonu :)

Šitie suvelti iš merino vilnos ir nėrinių, dar šiek tiek pridėjau angorinio triušio vilnos, kad ta baltoji batuko dalis būtų kuo minkštesnė ir pūkuotesnė, lyg triušiuko letenėlės. Vai vai koks "glamūras"! :) ir kas čia man dabar nutiko? 

Padas labai jau sudėtingas, iš daug sluoksnių, beje batukai nėra visai plokšti, nuotraukose nesimato, bet nuo batuko centro kulniukas palaipsniui aukštėja.

Ką dar galiu pasakyti? Šiai porai priklauso 2 poros paduko įklotų, tokių linksmų ir išraiškingų - vieni baltai juodi dryžuoti, kiti su snieginio leopardo raštu, kad ryte prieš aunantis batukus užmestum akį į vidų ir galėtum nusišypsot.