Grįžau iš ilgokai trukusios kelionės po Rusiją, bet.. :) įspūdžius aprašysiu vėliau - daug įspūdžių, daug rašyti, o dar nuotraukos... o dabar ant nosies "Rudeninis avikirpis", nėra kada dabar.
Šiandien apie ką kitą, trumpai tik pasigirsiu "devaisais", kaip juos rusaitės vėlėjos vadina, arba vėlimo pagalbininkais, be jų dabar kaip be rankų.
1,2 - Rusijoje dabar labai populiarūs vėlimo akmenys, tikrai labai geras pagalbininkas, kai reikia greitai, gražiai ir lygiai apvelti paviršių ir suformuoti gaminį.
3 - Riedulys? nežinau, kaip čia pavadinti lietuviškai... Irgi nepakeičiamas formuojant beveik gatavą gaminį.
4 - rankiniai karštuvai, turint savo avelių, kaip gi be jų?
Visą tai, o taip pat daaug skanių saldainių, krūvą šilko bei kitokių medžiagų įvėlimui, draugų padovanotą vyno butelaitį iš Krymo, kitų draugų padovanotą naminės abrikosų uogienės STIKLAINĮ iš Armėnijos, veltą prancūzišką triušio vilnos skrybėlaitę Vėtrai šį kartą parsitempiau iš Rusijos. Mano lagaminas svėrė 23 kg... :)
Tik grįžus ir šiek tiek pamiegojus, pirmadienį kurjeris atvežė nekantriai lauktą siuntinuką iš Vokietijos - rankinę karšimo mašiną grubiai vilnai! Mes tuoj pat jąją išbandėme, iškaršėme gabalą nesenai nukirptos NEPLAUTOS tai yra su visu lanolinu rudeninės škudžių vilnos, aš tuoj iš karto tą gabalą ir pabandžiau suvelti, susivėlė į akmenį per minutė ar dvi, nepatikėjau savo akimis - tokio kietumo veltinio dar nebuvau čiupinėjusi. Labai keista, sukeiti procesus vietomis (įprastai vilna plauna ir tik po to karšia, šiuo atveju aš pirma sukaršiau, o po to veliant vilna ir išsiplovė) ir gauni visai kitą vėlimo procesą - daug greitesnį ir paprastesnį bei kitokį galutinį rezultatą - labai tvirtą veltinį.
Rankinę karšimo mašiną demonstruosime ir bandysime per "Rudeninį avikirpį"