Vis dar "tempiuosi" nuo nuno feltingo (veltinio ant audinio) aj vyras už barbarizmus bars galimybių, oi koks malonumas iš audinio atraižų, vilnos, įvairių pluoštų, bei įvairiausių daiktų (akmenukų, stikliukų, o štai viena pažįstama vėlėja net kavos pupeles ir arbūzo sėklas įvėlė) kurti nematytus neregėtus paviršius... Tiesa, be nuno feltingui įprasto audinių lengvumo, man patinka audinį įvelti ir į ... šlepetes, čia jis praktiškai dingsta, bet... lieka vos vos matomas matinis veltinio paviršiaus blizgesys ir sunkiai suvokiamas švelnumas, net "skanumas".
Kartais juokais norisi velti tortų maketus :)... Juolab kita man be galo patinkanti veltinio savybė - plastiškumas :) gali klostuoti, raityti, garbiniuoti, dėlioti, lankstyti ir t.p. Tortinėms rožytėms kaip tik..
Taigi, vanilinės krikšto suknutės man buvo maža, nuvėliau dar 2 poraspanašių šlepečių. Skanių desertinių šlepečių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą