2010 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis

Rudeninis avikirpis 2010

Trumpai ir drūtai - baigėsi 2 puikios dienos, kai mūsų sodyboje svečiavosi labai mieli ir geri žmonės, buvo daug juoko ir vien tik gerų emocijų, gamta "susimylėjo" ir nudžiugino chrestomatišku "bobų vasaros" oru...
ir mes visi padarėm didelį darbą - nukirpome avis :) Dėkui pagalbininkams!





2010 m. rugsėjo 24 d., penktadienis

Kažkada, kažkokiam Izraelio gyvenimo būdo žurnale :)

Nesuprantu, kas čia parašyta, bet džiaugiuosi mano Etsio "dievukės" Yokoo kaiminyste...
:)))))))))))))))))))

Kaip ten Italijoje?...



Jei perfrazuoti mano mėgstamiausio filmo herojų (beja kalbėjusį apie Ispaniją), turėčiau atsakyti - Ech Italija... cha cha cha.. Saulė! Žmonės!  Vynas! Maistas! ir dar milijonas visko.
Buvo tikrai gera :)
Kas nežino apie ką aš čia kalbu, pasakysiu, visai nesenai grįžau ir trumputės kelionės į Italiją, kur mokiau itales veltinio amato... Mokiau, šituo atveju, netinkamas terminas, mat velti jos puikiai moka ir dauguma velia daug daugiau metų anei aš... aš jas mokiau velti avalynę.
 Puiki kelionė, geros mokinės, tikrai neblogai padirbėjom - privėlėm nemenką kiekį veltinių, gal kokias 25 poras? Pavargau.. 11-12 temperamentingų italių - nejuokas. Bet puiki užsiėmimų vieta - senas vienuolynas, beproto skanus maistas, nerealiai smagus ir skanus gurmaniški afterpart'čiai ir t.p  greitai atstatydavo jėgas.
Žinoma, kelionė ir mokymai nebūtų buvę tokie puikūs jei ne Ruth Baumer organizacija, ji taip pat nereali gidė, dėkui jai,  bei geroji Martina, puikiai vertusi mano greitakalbę į italų kalbą + paaiškindavusi visus terminus, mat ir pati yra profesionali veltinio amatininkė .
daugiau nuotraukų čia ir čia
aiškinu... ant rankos italų kalbos "špargalkė"
mano geroji Martina
Tikra Milano ponia Marinella
oooo Marija Gracija - jos tobulas skonis


galvojam naują dekoravimo būdą

Martinos  sugalvota ir nuvelta pora... mano tik technologija :)

2010 m. rugsėjo 4 d., šeštadienis

Rudens šešėliai

Šalta, ka? Pas mus jau kokias 3 paras merkia lietus ir net sunku sulaukt sausos akimirkos, kad galėčiau išbėgt trumpam į kiemą fotografuot, o apie saulę ir sausą vietą lieka tik pasvajoti... taigi šlepsėjau šiandien kiemu, dairiausi kokios "fotogeniškos" sausos vietelės, kol akis užkliuvo už šito "rudens šešėlių" paveikslo... deja, deja, jau tikras ruduo, et.. o aš vasaros žmogus, man net ir anie 34 laipsių karščiai malonus 

2010 m. rugsėjo 3 d., penktadienis